ჩემს შესახებ

მოგწონთ თუ არა ბლოგი?

გვერდები

სტატისტიკა

ბლოგების სია

მუდმივი მკითხველები

суббота, 8 января 2011 г.

სამოქალაქო საზოგადოება საქართველოში

samoqalaqo sazogadoebis cneba, romelic komunisturi mmarTvelobis periodSi masobrivi cnobirebis miRma imyofeboda, sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg warmodgenil iqna, rogorc pozitiuri Rirebulebebis erToblioba. igi gaxda momavali keTildReobis, demokratiuli da samarTliani sazogadoebis proeqti. samoqalaqo sazogadoebis ideis popularoba gamoixata sazogadoebriv cxovrebaSi moqalaqeTa monawileobis gazrdiT. magram Tavdapirvelad moqalaqeTa aqtivobas gaaCnda araorganizebuli da zogierT SemTxvevaSi arasamoqalaqo xasiaTi, vinaidan aerTianebda jgufebs, romelTa orientirebi da ZiriTadi Rirebulebebi ar jdeboda liberaluri demokratiis CarCoebSi. komunizmisagan ganTavisuflebis Semdeg saqarTvelom airCia demokratiuli ganviTarebis kursi, Tumca axali socialuri normebis aRiareba ver gaxda maTi SeTvisebis sinonimi.
saqarTveloSi samoqalaqo sazogadoeba warmoiqmna rogorc nebyoflobiTi organizaciebis qseli, romelTa Soris aqtiurobiT mxolod ramdenime maTgani gamoirCeva. maT aqvT SesaZlebloba gavlena moaxdinon qveyanaSi mimdinare procesebze, magram nebayoflobiTi organizaciebis didi nawili amJRavnebs uunarobas, zogierTi iseve male qreba rogorc Cndeba, bevri maTgani mxolod formalurad arsebobs. saqarTveloSi samoqalaqo sazogadoebis saxes faqtiurad qmnian calkeuli moqalaqeebis mxridan konkretul SemTxvevebSi gamovlenili aqtivobisa da ramdenime samoqalaqo organizaciis erToblioba. arsebuli aqtiuri samoqalaqo organizaciebi xSirad warmatebiT axorcieleben Semdeg funqciebs: xelisuflebaze kontroli, rac misi pasuxismgeblobis zrdas uwyobs xels; adamianis uflebaTa darRvevis faqtebis gaxmaureba da maT dasacavad RonisZiebebis warmarTva; arCevnebis monitoringi; moqalaqeTa informireba da ganaTleba maTi uflebebisa da movaleobebis TvalsazrisiT; moqalaqeTa CarTulobisa (romelic aris nebismieri demokratiuli reJimis fundementuri aspeqti) da tolerantizmis kulturis damkvidrebis xelSewyoba; marginaluri jgufebis CarTva politikaSi; informaciis gaxsnilobisa da pluralizmis safuZvlebis Seqmna. samoqalaqo seqtoris mier aRniSnuli funqciebis SeTavsebas gaaCnia uaRresad pozitiuri mniSvneloba demokratizaciis procesSi, magram samwuxarod maT gaaCniaT SezRuduli xasiaTi, rasac ganapirobebs saqarTveloSi samoqalaqo sazogadoebis sivrcis siviwrove, misi karCaketiloba. sazogadoeba arasamTavrobo organizaciebis (romlebic samoqalaqo sazogadoebis birTvia saqarTveloSi) Sesaxeb flobs metad mwir informacias, amitom mzad araa dauWiros maT mxari. informaciis naklebobasTan erTad amis mizezia ndobis nakleboba. adamianebi ar endobian erTmaneTs, ar endobian warmomadgenlobiT institutebs, nebayoflobiT gaerTianebebs. ndobis arseboba ki sazogadoebriv TanamSromlobas gaxdida gacilebiT efeqturs. moqalaqeTa did nawils uWirs imis gacnobiereba, rom samoqalaqo gaerTianebebi moqmedeben sakuTari iniciativiT da xSirad svamen kiTxvas, Tu vin marTavs amgvar dajgufebebs. ufro metad gavrcelebulia urTierTobaTa kerZo qselebi, romelic arsebobda komunizmis pirobebSic, xolo sazogadoebrivi kavSirebi aris SedarebiT mcire. am TvalsazrisiT aRsaniSnavia r. patnemis mosazreba, romelic miiCnevs, rom kerZo kavSirebi (masSi igulisxmeba megobrebTan viziti, wveulebebis mowyoba, araformaluri komunikaciebis ganxorcieleba da sxv.) da sazogadoebrivi monawileoba, erTdroulad orive maTgani aris socialuri kapitalis mniSvnelovani nawili, vinaidan moqalaqeTa aqtiuri kerZo kavSirebi SesaZloa gadaiqces sazogadoebriv aqtiurobad. bevri mecnieri, romelic swavlobs socialur moZraobebs, amtkicebs, rom megobruli kavSirebi warmoadgens SesaniSnav SesaZleblobas Camoyalibdes moZraoba, magram isini ver cvlian samoqalaqo sazogadoebis sferos demokratiis xelSewyobis procesSi. kerZo interesebis, klanur-naTesauri urTierTobebis dominireba, romelic Seusabamoa samoqalaqo kulturis xasiaTTan, mavnebelia saqarTveloSi samoqalaqo sazogadoebis mSeneblobis TvalsazrisiT. kargi iqneba, Tu samoqalaqo organizaciebi imuSaveben moqalaqeTa mxridan kerZo interesebis ufro farTo, sazogadoebrivi interesebis WrilSi gaazrebis stimulirebis mimarTulebiT.
saqarTveloSi samoqalaqo organizaciaTa umetesoba damokidebulia dasavlur daxmarebaze. donoruli organizaciebis daxmareba mimarTulia saqarTvelos demokratiuli tipis saxelmwifod Camoyalibebisaken. Tumca aman negatiuri Sinaarsic SeiZina. samoqalaqo organizaciaTa umetesoba orientirebulia ufro donorTa moTxovnebze, vidre farTo publikis interesebze, romelTa ganxorcielebisaTvisac arian isini mowodebuli. es iwvevs garkveulwilad demokratiis elitisturi formis gavrcelebas. amave dros Tavad arasamTavrobo organizaciebic garkveul ukmayofilebas gamoxataven. magaliTad, “Tavisuflebis institutis” direqtori levan ramiSvili acxadebs, rom “situacia, rodesac samoqalaqo sazogadoeba mTlianad ucxour dafinansebazea damokidebuli, mTlad jansaRi ar aris: ucxoelebi yovelTvis adeqvaturad ver xedaven qarTuli sazogadebis saWiroebebs. meore mxriv, ucxouri donorebis prioritetebi SezRudulia da rac Sen qveynisaTvis saWirod da aucileblad migaCnia, imis ganxorcieleba yovelTvis ver xerxdeba. amitom Cvens kanonmdeblobaSi garkveuli cvlilebebis Setana aucilebelia.”[1] kargi iqneba Tu moxerxdeba adgilobrivi resursebidan finansebis mopovebis stimulirebisaTvis RonisZiebebis dagegmva. dafinansebis alternatiuli wyaroebi SeiZleba iyos samTavrobo grantebi, adgilobrivi biznesis daxmareba an Tavad samoqalaqo institutebis Semosavali. am TvalsazrisiT saintereoa poloneTis magaliTi, sadac samoqalaqo seqtori erT-erTi yvelaze mZlavria yofil socialistur qveynebs Soris. poloneTSi arsebobs “wlis keTilismyofelis” konkursi, romelsac safuZveli Cauyara filantropiis ganviTarebis akademiam. akademia arCevs mTeli poloneTidan saukeTeso donorebs, romelTac mniSvnelovani daxmareba gauwies romelime polonur sazogadoebriv organizacias materialuri, finansuri an sxva gziT. konkursSi monawileoba SeuZliaT rogorc samTavrobo ise kerZo korporaciebs da fondebs. jildod donorebi Rebuloben farTo reklamas biznespresaSi. am sareklamo RonisZiebas uZRveba socialuri reklamis fondi, romelic aseve gamoscems internetcnobars “donorebis saxelmZRvanelo”. igi miznad isaxavs filantropiuli proeqtebis waxalisebas, donorebis mier sazogadoebisaTvis gaRebuli wvlilis sanacvlod sagadasaxado SeRavaTebis mopovebas.
saqarTveloSi samoqalaqo sazogadoebis formirebis gzaze bariers qmnis aseve sazogadoebrivi cxovrebis politizacia. partiuli sistemis ganviTarebis dabali donis arsebobis fonze xdeba samoqalaqo seqtoris politizacia. amasTan es momenti gansakuTrebiT damaxasiaTebelia biznes jgufebisaTvis, romelTa xelisuflebis garemodan gamoyvana ver moxerxda. aRniSnuli faqtori negatiur rols TamaSobs arasamTavrobo seqtoris, ufro metad ki mediis ganviTarebis saqmeSi.
samoqalaqo sazogadoebis Camoyalibebis TvalsazrisiT sasikeTo miRwevebi metia dedaqalaqSi, xolo regionebi mkveTrad CamorCebian ganviTarebis saerTo dones. mediis ganviTarebis done sakmaod dabalia. regionebSi moqmedeben arasamTavrobo organizaciebi, aseve TbilisSi arsebuli organizaciebis filialebi, magram maTi moRvaweoba fragmentulia da mosaxleobis umravlesoba sakuTari interesebis dacvas maT ar ukavSirebs. erTis mxriv, moqalaqeebi SeeCvivnen demokratiul principebsa da procedurebs _ alternatiul arCevnebs, ideologiur pluralizms, SemoqmedebiTi iniciativebis gamoCenis axal SesaZleblobebs, magram amave dros maTi nawili ganicdis marginalizaciis process, RirebulebaTa msxvrevas, tradiciuli urTierTobebis rRvevas.
saqarTveloSi samoqalaqo sazogadoebis formirebisa da srulyofis procesi ukavSirdeba politikuri da ekonomikuri sazogadoebis ganviTarebas. (sazogadoebis aseTi samwevrian _ ekonomikuri, politikuri da samoqalaqo sazogadoeba, models gvTavazoben amerikeli mkvlevarebi jin l. koeni da endriu arato). rodesac vambobT, rom samoqalaqo sazogadoebis safuZveli aris Tavisufali moqalaqe, ar unda dagvaviwydes, rom mZime ekonomikuri pirobebis mqone moqalaqe Tavisufali ver iqneba. qveynis ekonomikuri winsvla, romelSic igulisxmeba moqalaqeTa cxovrebis standartebis realuri gaumjobeseba, mWidrod ukavSirdeba saqarTveloSi samoqalaqo sazogadoebis ganviTarebis problemas. moqalaqes unda hqondes ekonomikuri SesaZlebloba, raTa Tavisi dro da energia miuZRvnas nebayoflobiT organizaciebSi moRvaweobas, Seitanos maTSi sawevro gadasaxadi. demokratiuli politikuri institutebis ganviTareba xels Seuwyobs samoqalaqo sazogadoebis ganviTarebas, vinaidan isini qmnian Sesabamis wesrigs qveyanaSi, raTa samoqalaqo sazogadoebam optimalurad ifunqcioniros. Tavis mxriv samoqalaqo sazogadoebis Camoyalibebac mniSvnelovanwilad gansazRvravs sabazro ekonomikis da politikur institucionaluri muSaobis warmatebis xarisxs.




[1] gazeTi “24 saaTi”, 16 ivnisi, 2004